PAJŪRIO NAUJIENOS RAŠO

DIENA SU KITOKIA PABAIGA

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

Naujienos 2019-09-03



        Praėjęs penktadienis, rupgpjūčio 30-oji, buvo kitokia diena Kretingos socialinių paslaugų centro vadovei Berutai Dirvonskienei bei jos kolegoms. „Iš ryto dar išėjau į darbą, o vakarop jau visam laikui su juo atsisveikinu“, – vos tramdydama ašaras, prieš įžengiant į salę, kur jos laukė susirinkę darbuotojai, kalbėjo 30 metų toje įstaigoje dirbusi B. Dirvonskienė. „Manyje susikaupę daug gerų žodžių: dėkoju jums už begalinę kantrybę atliekant savo pareigas, šiltą bendravimą, palaikymą, padrąsinimą. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad buvau kartu su jumis“, – kolegoms dėkojo Beruta Dirvonskienė.

Naują etapą pradės kelione

       „Susirinkome liūdna ir linksma progomis: linksma, nes suėjome tie, kam direktorė brangi, o liūdna, kad visi kartu susirinkome paskutinį syk. Laikas nepaliaujamai juda į priekį, ir ateina metas įžengti į kitą gyvenimo etapą, kuriame atsivers galimybės neskubant pasidžiaugti ryto žara ir vakaro ramybe, dažniau apkabinti brangius žmones, leisti sau keliauti ir pramogauti“, – gausiai susirinkusiųjų vardu dėkodama už gražius bendrystės metus ir geranorišką požiūrį į savo darbuotojus, kalbėjo centro psichologė Dalia Bieliauskienė.

Centro darbo tarybos atstovės Daiva Navirauskienė ir Diana Špučienė kaip pirmąjį žingsnį į kelionėmis nuspalvintą būsimą gyvenimo etapą B. Dirvonskienei įteikė darbuotojų dovaną – piniginį čekį.

Dėkojo už pasitikėjimą

       Ilgametė B. Dirvonskienės kolegė jos pavaduotoja Virginija Narbutienė pastebėjo, jog koja kojon abi žengė visus tris dešimtmečius: įstaiga buvusi pirmoji ir jos darbovietė, o direktorė – tarsi pirmoji mokytoja. Kalbėdama apie laiką, kuris skirtingai matuojamas kiekvienam, V. Narbutienė pastebėjo, kad per tuos bendrai išgyventus dešimtmečius pasikeitė kelios valdžios – dabar rajonui vadovauja jau 5-asis meras, užaugo jųdviejų vaikai ir anūkai, sykiu anapilin išlydėti brangūs žmonės.

„Reikėjo daug užsispyrimo, kad būtume tuo, kuo esame šiandieną. Nebijojome eiti pas verslininkus, prašydamos paramos globojamiems vaikams. Prisimenu atvejį, kai nepriklausomybės pradžioje, sužinojusios, jog į Kretingą atvyko amerikonas, lėkėme į Savivaldybę – nemokėdamos anglų kalbos, rodėme ir aiškinome, kad mūsų vaikams verkiant reikia televizoriaus. Ir susikalbėjome“, – prisiminimų blyksniais dalijosi V. Narbutienė, dėkodama direktorei už kartu praleistas prasmingas akimirkas, už padrąsinimus, nutylėtas mintis ir parodytą pasitikėjimą.

Nuo lopšelio – iki stambios socialinės įstaigos

       Įstaigai, kuri kelissyk keitė pavadinimus ir profilį, B. Dirvonskienė vadovavo nuo 1990 metų – tuomet Kretingos miesto pietiniame pakraštyje buvo atidarytas lopšelis-darželis „Nykštukas“. Jai, kaip vedėjai, buvo perduoti dvylikos grupių darželio raktai. „Paskyrė rūpintis statybomis dar anksčiau – nuo 1989-ųjų lapkričio, kai nebuvo nė pastato stogo. Vaikščiodavau po statybas su botais, bendraudavau su darbininkais“, – prisiminė B. Dirvonskienė.

      Po kelerių metų – 1992 m. rugsėjį – čia buvo įsteigta Kretingos miesto darželis-pradinė mokykla „Nykštukas“, o gruodį atidaryta viena savaitinė vaikų grupė. Jau pirmą darbo mėnesį grupėje buvo ugdomi 8 vaikai. B. Dirvonskienės žodžiais, netrukus darbą šioje grupėje teko organizuoti ištisą parą, nes tėvai vaikų nepasiimdavo, o apgyvendintų vaikų skaičius sparčiai augo.

      Taip 1994 m. rugsėjį įstaiga reorganizuota į Kretingos miesto vaikų globos namus-pradinę mokyklą, nuo 2002 metų – į Kretingos vaikų globos namus. Dar po metų – nuo 2003 metų balandžio 1-osios – vaikų globos namai tapo Kretingos socialinių paslaugų centru.

       Per tą laiką kasmet plėtėsi paslaugų spektras, – B. Dirvonskienei vadovaujant, Centras išaugo į vieną stambiausių socialines paslaugas gyventojams teikiančių įstaigų Lietuvoje.